Happiness was but the occasional episode in a general drama of pain.

Though fervent was our vow,Though ruddily ran our pleasure,Bliss has fulfilled its measure,And sees its sentence now.Ache deep; but make no moans:Smile out; but stilly suffer:The paths of love are rougherThan thoroughfares of stones.

Po tuo išoriniu kevalu - į jį pašalinis žmogus tik prabėgomis žvilgtertų kaip į nereikšmingą, tiesiog negyvą daiktą - slėpėsi pilna gyvybės siela, kuri, dar jauna būdama, skaudžiai patyrė, kokia menka yra materialinių gėrybių vertė, kokie žiaurūs žmogaus geiduliai ir kokia nepastovi meilė.

You are Joseph the dreamer of dreams, dear Jude. And a tragic Don Quixote. And sometimes you are St. Stephen, who, while they were stoning him, could see Heaven opened. Oh, my poor friend and comrade, you'll suffer yet!