8 Quotes by Kęstutis Zubka

Veikiausiai jau tada ėmiau suvokti, kad mūsų meilė gali mus pražudyti - pernelyg ji persipynusi su kančia.

Tuo metu, kai viskas jai buvo pradėję apkarsti. Kai ji, regis, nervų galiukais jautė, kaip viskas aplinkui pūva ir yra lyg tie iš formalino ištraukti glitūs lavonai.

O, kaip troškau pajausti, jog pagaliau sustoja laikas, apima švelnus remarkiško apsvaigimo kvaitulys „ir apgaubia nežinią nuotykio aureole“.

Makaferčio balsas, kavos kvapas, tamsi ir bauginanti romo gelmė, iš akių trykšta ašaros.

Kodėl taip nežmoniškai sutvarkytas pasaulis, kodėl jame klaidžioja tiek daug nesuprastų vienišų sielų.

Jo paraudusios, rūškana pagirių plėvele aptrauktos akys tyrinėjo mano veidą ir maldavo tylėti.

Cinizmo nuodai...Jie kaupėsi mano šiukšliadėžėje iš lėto. Iš pradžių, galimas daiktas, tai buvo skydas, kuriuo slegiamas bjauriojo ančiuko komplekso, aš prisidengdavau.

Užsilikęs truputį kuoktelėjęs bitnikas ar hipis, rašinėjantis juodu jumoru pagardintus dalykėlius.