18 Quotes by Ričardas Gavelis

Kaip paaiškinti, kad visur ir visada, kiek užmatai, vienas idiotas valdo tūkstantį protingų, o šie ramiai paklūsta? Iš kur kiekvienoje visuomenėje randasi pilka tylinčioji dauguma? Argi neiškanuotas žmogus įmanytų vegetuoti bedvasėje būklėje ir tarti, jog viskas taip ir turi būti? Kodėl visada pakanka suimti tūkstantį, kad pražūtų teisingas milijonų reikalas?

Kiekvieno galvoje savos mintys, kiekvieno šaltinio savas vanduo, kiekvienos giminės savi papročiai, kiekvienose lūpose savi žodžiai.

Niekur nieškok durų į kitokį pasaulį, nes tos durys yra tavyje.

le matin qui commence par ce trolley bondé, cette foule, ce voyage depuis le néant vers le néant: depuis la grisaille d'un sommeil sans rêve vers les rouages absurdes du monde du travail.

Sykį vienas buvęs kurso draugas, gerai įkaušęs, atvėrė man širdį. Aš nemokėčiau galvoti, aiškino man jis, net jeigu norėčiau. Bet aš ir neoriu. Man liepiama vien kartoti kitų žodžius ir nieko neklausinėti. Aš taip ir darau. Tai visai nesunku, bet visą laiką kamuoja vienas klausimas: kas aš esu? Kad nesu žmogus - akivaizdu, žmonės yra visai kitokie. Bet kas vis dėlto esu?

Čia mes kur kas ramiau negu Žemėje vertiname visus lagerius, žudynes ir kankinimus. Svarbi yra ne išorė, ne spygliuotos vielos ir sargybiniai su krauju ištroškusiais šunimis. Ne krematoriumai ir mėnesiniai naikinimo planai. Svarbiausias yra lageris, plytintis žmogaus viduje. Baisiausia, kai žmogus visą gyvenimą iškali milžiniškame lageryje, nematydamas jokių spygliuotų vielų, neužuosdamas krematoriumo dūmo. Kada nė nesuvokia kalįs. Tai didžiausia lagerinės sistemos pergalė.

Rasė, kraujas, kalba, geopolitinė padėtis - tai vis antraeiliai dalykai. Svarbiausia yra ne praeitis, o ateitis, bendrų veiksmų planas. Ne tai, kas mes buvome vakar, o kas būsim rytoj - štai kas tegali jungti mąstančius žmones.

<... o armija ir idiotizmas - neatsiejami dalykai. Armija smarkiai lenkia civilinę visuomenę, armijos žmonės gerai įsisavino didžiąją Proto Nereikalingumo teoremą.>

Iš didelės meilės galiausiai visad imi žudyti. Geriau jau nieko nemylėti – taip gyventi saugiau.