Tą dieną man pirmą dingtelėjo, kad suaugusieji yra tarpusavyje sudarę sąmokslą prieš vaikus. Užtenka jiems pasakyti žodį, ir vaikas pasmerktas. Tada jau niekas tau nebepadės: nei tavo galios ašaros, bei nuoširdžiausi prisiekinėjimai. Suaugusieji paprasčiausiai nekreipia į tai dėmesio...

Visi žmonės daro šitą klaidą. Dažniausiai savo švelnumą slepiame, neparodome jo artimam žmogui, tuo tarpu piktą ir užgaulų žodį neretai teškiame kitam į veidą. O juk reiktų daryti atvirkščiai.

Visos knygos vertingos, jokių detektyvų ar kitokio lengvesnio skaitalo, o vien tik rusų, prancūzų, amerikiečių, anglų, vokiečių literatūros klasikai, beveik visi tarybinės lietuvių prozos ir poezijos leidiniai.

Kaip čionykščiai sako: dvylika mėnesių - žiema, o visa kita - vasara.

Tai šitaip, gerbiamas inteligente, ir žiūrėkite į visą šitą reikalą, neraudonuokite it toji gimnazistė, pamačiusi šviežią agurką...

Aš manau, kad pasaulyje būtų kur kas daugiau vegetarų, jei kiekvienas žmogus, norėdamas paskanauti mėsytės, pats savo rankomis turėtų nudobti žvėrį, papjauti paukštį, gyvulį ar sugauti žuvį.

Gal taip ir būtų tęsęsi tie mūsų pasisėdėjimai baltosiomis naktimis, bet, kaip jau minėjau, ji buvo vyresnė už mane ir žinojo, kad naktys, net pačios balčiausios, ne tik pasisėdėjimams skirtos.