48 Quotes About Lithuanian

Visata susitraukė, liko tik miesto kvartalo dydžio, joje nebėra žvaigždžių, nebėra medžių, nebėra upių. Žmonės, kurie čia gyvena, yra mirę. Jie dirba kėdes, ant kurių kiti žmonės sėdi sapnuose.

Nuo tų laikų man liko nuostata, kad vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra kūrybiškai griuvinėti, įsmukti į kokią nors skylę, nežinant, ką darai, ir aptikti joje galimybių atrasti save - kūrybiškų galimybių, apie kurias nieko nežinojai, darydamas tą ar kitą sprendimą" - „Nuo dailės socio­logijos iki moralinių kultūrų“, Prosky­na, 1992, nr. 5(23), p. 295.

Tą dieną man pirmą dingtelėjo, kad suaugusieji yra tarpusavyje sudarę sąmokslą prieš vaikus. Užtenka jiems pasakyti žodį, ir vaikas pasmerktas. Tada jau niekas tau nebepadės: nei tavo galios ašaros, bei nuoširdžiausi prisiekinėjimai. Suaugusieji paprasčiausiai nekreipia į tai dėmesio...

Visi žmonės daro šitą klaidą. Dažniausiai savo švelnumą slepiame, neparodome jo artimam žmogui, tuo tarpu piktą ir užgaulų žodį neretai teškiame kitam į veidą. O juk reiktų daryti atvirkščiai.

Galimybė nusižudyti yra likimo dovana, kurią mes retai tesuvokiame. Ji suteikia laisvo apsisprendimo iliuziją. Ko gero, mes žudomės kur kas dažniau, negu manome. Tik nejaučiame to.

Ne, nė vienas žmogus ilgai negalėtų pakelti tokio liepsningo gyvenimo. <...> Niekas negalėtų taip ilgai dieną naktį deginti visus savo žiburius, eikvoti visus savo vulkanus, niekas neįstengtų taip ilgai dieną naktį stovėti liepsnose, kasdien daug valandų su įkaitusia galva mąstyti, nuolatos mėgaudamasis, nuolatos kurdamas, nuolatos šviesus, su budriais jausmais ir nervais nelyginant pilis, už kurios langų kasdien skamba muzika, o naktimis tviska tūkstančiai žvakių.

Visos knygos vertingos, jokių detektyvų ar kitokio lengvesnio skaitalo, o vien tik rusų, prancūzų, amerikiečių, anglų, vokiečių literatūros klasikai, beveik visi tarybinės lietuvių prozos ir poezijos leidiniai.

Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama, kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas.

Mes gavome dovanų ugnį, nes mumyse buvo kažkas dieviško. O dabar mes slepiame ją, nes žudome savyje tą dievišką dalelytę.